įžymėti

įžymė́ti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, L 1. SD193,291, Sut, N, [K], M, Š padaryti žymę, pažymėti: Paženklintas, įžymėtas SD456. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau J. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta PnmR. Ka pažintų, teip jau juos (ėriukus) įžymė́davo Sk. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė Trgn. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų Ktk. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus Slm. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau (d.) Kp. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t BM11(Skp). | Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm S.Čiurl. | prk.: Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo brš. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų MP150. | refl. tr. Rtr: Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį] Bsg. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast BsPII200(Jž). Kad jos (bitės) tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio[ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė[ja] S.Dauk. 2. KŽ įsidėmėti, žinoti: Giliai širdin savo inžymėkim J.Jabl. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba rš. | refl. Š: Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu Sld. 3. refl. pasireikšti: Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus rš. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus Vlt1908,18. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės Vd. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu A.Sm. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje P.Klim. 4. pabrėžti, akcentuoti: Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs rš. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis A1885,278. 5. prk. primušti, prikulti: Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi Ėr. \ žymėti; apžymėti; atžymėti; įžymėti; išžymėti; nužymėti; pažymėti; peržymėti; pražymėti; prižymėti; sužymėti; užžymėti